Menu Close

Gimnazijoje vykusioje patirtinėje lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos ir biologijos pamokoje „Baltų pasaulėjautos atspindžiai pasakoje „Eglė žalčių karalienė“

Gegužės 22 d. gimnazijoje vykusioje patirtinėje lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos ir biologijos pamokoje „Baltų pasaulėjautos atspindžiai pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ dalyvavo ne tik mūsų gimnazistai, bet ir „Vilties“ progimnazijos mokiniai. Pamoką moderavusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja L. Kuodienė papasakojo, kaip kilo tokios pamokos idėja susieti tris skirtingus mokomuosius dalykus.  Gimnazijos antrokai skaitė pranešimus, kuriuose aptarė, kodėl ši seniausia ir netradicinės pabaigos lietuvių liaudies pasaka, anot mokslininkų, gali būti laikoma mitu apie religinę reformą, mitu apie deivės Motinos epochos pabaigą ir vyriškojo dievo Panteono įsigalėjimą.

Visiems buvo įdomu ne tik prisiminti pasakoje minimus Eglės ir žalčio vaikų vardus – Ąžuolą, Uosį, Beržą ir Drebulę, bet ir sužinoti daugiau apie šiuos Lietuvoje populiarius medžius, jų savybes, panaudojimą medicinoje, pramonėje, buityje (šią projekto dalį kuravo mokytoja Z. Grinienė).  Dar netikėtesnės pasakos sąsajos su fizika – gimnazistams, vadovaujamiems mokytojos L. Geleževičiūtės, buvo smalsu sužinoti, kiek kilometrų Eglė turėtų nueiti norėdama sudėvėti sunkias geležines kurpes, ar Lietuvoje anuomet buvo verpiamas šilkas, ar įmanoma rėtyje užmaišyti pyragą. „Vilties“ progimnazijos moksleivius ypač pradžiugino gimnazistų iškeptas ir rėtyje padovanotas obuolių pyragas, kurio gardumą įvertino grįžę į progimnaziją ir su mokytoja V. Masiuliene apibendrindami įspūdžius šioje pamokoje.

O pamoką stebėjusių mūsiškių gimnazistų įspūdžiai buvo tokie:

„Pripažinsiu nuoširdžiai, kad projekto, jungiančio ir biologiją, ir fiziką, ir netgi lietuvių kalbą – tokius tris, atrodo, niekaip nesusiejamus dalykus, dar nesu mačiusi. Tad labai smagu, jog šis pristatymas juos ne tik sujungė per vieną įdomiausių lietuviškos tautosakos kūrinių – pasaką Eglė žalčių karalienė“, bet dar ir suteikė galimybę kitaip pažvelgti į šią pasaką/mitą. Mano manymu, svarbiausia suprasti, kad atliekant projekto užduotis tikrai buvo mokinių pasistengta. Tai puikus pavyzdys, kaip skirtingas mokslų sritis (biologiją, fiziką, lietuvių kalbą) galima sujungti į vieną prasmingą projektą.”

Skip to content