Gegužės 20 dieną J. Miltinio gimnazijoje įvyko susitikimas su respublikinio „Poezijos pavasario“ kūrėjais. Jame dalyvavo ir mūsų gimnazijos moksleiviai. Įspūdžiais pasidalino II b klasės mokinė Adelė Randytė:
„Poetė aš nesu, bet žinau, kad šie žmonės turi ypatingą savybę viską išjausti daug giliau. Tačiau, manau, verta žinoti, ypač remiantis J. Boiso žodžiais, jog kiekvienas iš mūsų yra poetas, bet tik poetai tai žino. Todėl komentuoti ar kitaip vertinti poeziją ar apskritai meną yra gana sunku, kadangi kiekvieną žodį žmogus supranta ir interpretuoja savaip. Galbūt tai ir yra visas poezijos žavesys ?
Nežinia, iš tikrųjų, ar taip yra, ar ne, bet šis poezijos renginys tikrai paliko mane sužavėtą. Žinoma, negali juk kūrėjas atsiriboti nuo savo kūrinio – visuomet ten liks bent dalelė jo minčių, pažiūrų ir idėjų. Panašūs dalykai atsispindėjo ir renginio dalyvių pristatomoje kūryboje. Pavyzdžiui, Ievos Gudmonaitės pasirodyme buvo ryškūs gamtos, rytietiškos kultūros motyvai, nes, kaip mums buvo pristatyta, ji šiais dalykais domisi. Arba Pijaus Operos pasirodyme, kur buvo parodomas jauno žmogaus požiūris, vyravo klausimai, susiję su savęs ieškojimu ir atradimu. Taip pat ir Sonatos Paliulytės eilėraštyje buvo išryškinami pasaulyje vykstančių konfliktų (karo Ukrainoje) aspektai. Tai taip pat įrodo, jog kad ir kaip mes stengtumėmės, niekada nepabėgsim nuo aplinkos, kuri mus supa. Todėl dauguma rimuotų kūrinių buvo apie mokyklą arba kažkaip susiję su šia aplinka, kadangi būtent Miltinio gimnazijoje vyko šis poezijos pristatymas. Man labai įsiminė Dovydo Grajausko pasirodymas, kadangi šis žmogus kažkaip ypatingai ir raiškiai mokėjo išryškinti eilėraščiuose pasikartojančias priebalses, o tai labai pagyvino jo deklamavimą. Dar vienas nepakartojamas pasirodymas buvo jau mano minėtos Ievos Gudmonaitės, kai ji savo eilėraštį ne tik gražiai padeklamavo, bet ir sujungė jį su indiško instrumento „Harmonijos “ skambesiu. Ir tada, kai vienas vaikinas iš J. Balčikonio gimnazijos užlipo į sceną ir pradėjo deklamuoti, supratau – tikrai, kiekvienas iš mūsų esame poetas. Tereikia tik išdrįsti.“
Savo nuomonę išsakė ir IIIb klasės mokinė Kamilė Brazytė:
Neatsimenu poetės vardo, tačiau paminėjo, kad augo Panevėžyje ir mokėsi J.Balčikonio gimnazijoje. Pasakė tokius žodžius: „Nors ir gyvenu Vilniuje, tačiau širdyje esu ta pati panevėžietė ir tuo didžiuojuosi“. Nors ji jau nebėra labai jauna, tačiau, kaip pati teigė, yra „kieta“ moteris ir nori parodyti jaunimui, kad šiuolaikinė literatūra irgi įdomi.
***
Po pirmojo poetų kūrybos skaitymo buvo paklausta publikos, ar yra kuriančių ir ar norėtų savo kūrybą pristatyti viešai. Salėje įsivyravo tyla, tačiau vienas vaikinas iš J.Balčikonio gimnazijos sušuko: „Aš noriu!“. Jis išsitraukė iš kuprinės šešis lapus, nuėjo prie mikrofono ir su tokia energija skaitė savo kūrybą, kad net vienas iš tų septynių poetų perėmė to vaikino energiją, o renginio vedėja pasakė: „Šiandien tu savo mokyklai laimėjai almanachą!“. Ir salėje nuaidėjo aplodismentai.
Mokytojos L. Kuodienė, N. Žičkaitė
