B. Sruoga buvo ypatinga asmenybė – šakota, kitoniška. Jis turėjo didelę vidinę energiją, tačiau nepastovią, pulsuojančią: čia linksmas, kūrybingas, čia liūdnas, bejėgis. Savo kitoniškumą pabrėžė ir išvaizda, ir drabužiais. Jis buvo rašto ir knygos žmogus. Rašytojas turėjo apie 40 slapyvardžių, kurie parodo B. Sruogos keitimosi, literatūrinio apsimetinėjimo, pagaliau ir žaidimo pomėgį. Šį pomėgį labai atitiko kelionės.

Deja, priverstinė kelionė į koncentracijos stovyklą Štuthofe nebuvo maloni. Patirtų kančių koncentracijos stovykloje įkvėptas parašė labai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos ir pasišaipymo iš lagerių tvarkos, elgesio su kaliniais ir apskritai iš visos esamos situacijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m., per du mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje, bet išleista tik po dešimties metų.